Kodėl žoliapjovės karbiuratorius privalo būti švarus?

Karbiuratoriaus paskirtis yra reguliuoti kuro įsiurbimą į variklį, tuo pačiu metu maišant jį su tinkamu oro kiekiu, siekiant optimalaus variklio veikimo. Yra du pagrindiniai karbiuratorių tipai:

Plūdinis - dažniausiai naudojami stacionariuose varikliuose ir paprastai yra po kuro talpa, nes kuro tiekimui pasikliaujama gravitacija. Standartinėse vejapjovėse dažniausiai yra tokio tipo karbiuratorius.

Diafragmos tipo - dažniau naudojami rankiniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, grandininiuose pjūkluose, krūmapjovėse, gyvatvorių žirklėse, pūstuvuose ir pan. Šis paprastas karbiuratoriaus tipas paprastai montuojamas virš kuro bako ir neturi kuro dubenėlio ar plūdės. Kuras įsiurbiamas vakuuminiu būdu.

Geriausias būdas suprasti, kaip žoliapjovės karbiuratorius veikia, yra galvoti apie juos kaip apie oro siurblius. Pavyzdžiui, kai paspaudžiate akceleratorių, jūs ne pumpuojate daugiau kuro į variklį - priešingai, jūs iš tikrųjų padidinate oro įsiurbimą į sistemą, kuris tada atitinkamai padidina kuro įsiurbimą ir dinamiką. Taigi, kad vėjapjovės karbiuratorius tinkamai veiktų, būtini du svarbiausi dalykai: švarus, nepertraukiamas oro įsiurbimas ir švarus, nepertraukiamas skysto kuro įsiurbimas. Taip, žodis „švarus“ čia svarbus dėl priežasties. Jei bet kuris iš oro arba kuro įsiurbimo mechanizmų yra nešvarus arba pažeistas, gali atsirasti keletas problemų.

Pavyzdžiui:

• Variklis nėra užvedamas;
• Reikalauja daugybės bandymų užvesti;
• Pulsuoja, net tuščiąja eiga;
• Veikia skirtingai aukštose ar žemose apsukose;
• Nuolat išleidžia kurą;
• Užgesta tuščiąja eiga.

Kalbant apie nešvarumus, viena iš akivaizdžiausių priežasčių yra nešvarus kuras. Tai dažnai atsitinka, kai savininkas palieka pilną kuro baką ir ilgą laiką nenaudoja įrangos. Kai kuriose vėsesnėse vietovėse, pvz., vejapjovės naudojamos tik pavasario viduryje, kai žolė pradeda augti, arba grandininiai pjūklai naudojami vasarą ar rudenį, kad malkos išdžiūtų žiemai. Tokiais atvejais kuras gali pasenti, o dar blogiau - karbiuratoriaus vidinės dalys, įskaitant jautrią kuro įleidimo angą ar kuro linijas, gali užsikimšti.

Net jei kuro tiekimo ir pristatymo sistemos yra puikios būklės, yra ir kitų karbiuratoriaus elementų, kurie gali būti nešvarūs arba nesubalansuoti, dėl ko gali sumažėti veikimo efektyvumas. Geriausia pradėti stebint ir klausantis variklio bei atpažinti akivaizdžius ženklus, kad kažkas yra negerai. Geras pradinis taškas yra žvakė, kuri gali daug pasakyti apie variklio veikimą. Jei žvakės galas yra kavos spalvos, tai reiškia, kad variklis veikia gerai, blyškiai baltas reiškia, kad variklis veikia per sausai, o suodžiai juodi reiškia, kad variklis gauna per daug kuro.

Terminas „veikia sausai“ reiškia, kad varikliui patenka mažiau kuro nei įprasta, o „veikia turtingai“ reiškia, kad į sistemą patenka per daug kuro. Šiuos lygius galima reguliuoti rankiniu būdu naudojant mišinio reguliavimo varžtą, tačiau pirmiausia verta įsitikinti, kad visos kitos karbiuratoriaus dalys yra tvarkingos. Visada patariama kruopščiai patikrinti visus pagrindinius mechaninius sistemos elementus prieš pradedant keisti gamyklinius nustatymus. Papildomas pavojus yra tas, kad mašinos, atitinkančios emisijos reikalavimus, gali tapti neatitinkančios, jei savininkas netyčia veikia su turtingu mišiniu. Taigi, prieš keisdami nustatymus, įsitikinkite, kad visos dalys yra švarios, nepažeistos ir surinktos pagal teisingas instrukcijas.

Akivaizdus pirmasis žingsnis valant plūdinį karbiuratorių yra atsukti talpą ir gerai nuplauti bei išmirkyti naudojant specialų karbiuratoriaus valymo skystį. Nebijokite palikti dalių mirkti per naktį, kad pasiektumėte gilesnį valymą, tačiau nepamirškite, kad mažiau patvarios plastikinės dalys, kaip pati plūdė, neturėtų būti ilgai veikiamos korozinių medžiagų. Kai švaru, plūdė turėtų laisvai judėti aukštyn ir žemyn, todėl būtinai pašalinkite visus nešvarumus. Jautrios adatinės dalys, kurios lengvai gali užsikimšti, gali reikalauti ypatingo dėmesio. Geras patarimas yra nenaudoti senų šluosčių, kurios gali palikti nepageidaujamus pūkus, dulkes ar audinio daleles. Geriau nuplauti vandeniu, o tada naudoti suslėgtą orą, kad pašalintumėte bet kokius valymo skysčio likučius ir nešvarumus, paliekant švarų paviršių prieš surinkimą. Šis metodas tinka smėlio pripildytiems žvejybos ritėms ir variklio dalims. Jei planuojate reguliariai prižiūrėti savo karbiuratorių, verta investuoti į pagrindinį įrankių rinkinį, kad maksimaliai išnaudotumėte savo darbą.

Nors kruopštus valymas išspręs 90% problemų, susijusių su blogai veikiančiu karbiuratoriumi, visada yra galimybė, kad kaltas dėl problemos yra mechaninis gedimas. Kaip minėta, karbiuratoriai iš esmės yra siurbliai, todėl gali prireikti pakeisti pralaidžius sandarinimo žiedus, įtrūkusias žiedus ir pažeistas tarpines. Duslintuvo ir akseleratoriaus plokštelės taip pat gali būti sulenktos arba pažeistos dėl susidėvėjimo, streso ar smūgio, arba joms gali prireikti varžtų reguliavimo.
Rūpinimasis savo technikos karbiuratoriumi yra vertas pastangų, nes ignoruojant problemą gali sumažėti kuro efektyvumas, anksti nusidėvėti variklis ar dar blogiau. Todėl karbiuratoriaus priežiūra yra labai svarbi siekiant išlaikyti sklandų variklio veikimą.